- skruzdėlė
- skruzdėlė̃ dkt. Prisiriñko vaikų̃ kaip skruzdėlių̃.
.
skruzdėlė
Look at other dictionaries:
skruzdėlė — skruzdėlė̃ sf. (3b) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, Škn, Dg, Sn; SD157, Q24, B77, R, I, N, L90, Ser zool. plėviasparnių būrio bendruomeninis vabzdys: Skruzdėlių bendrija susideda iš sparnuotų patinų bei patelių ir iš besparnių darbininkių rš. Kandžiosios… … Dictionary of the Lithuanian Language
skruzdelė — skruzdẽlė sf. (2) 1. NdŽ žr. skruzdėlė. 2. toks šokis: Skruzdelę šoka trijų krėslų tarpeliūse Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
skruzdėlėda — sf. (1) KŽ žr. skruzdėda … Dictionary of the Lithuanian Language
skruzdėlėdis — sm. (1) KŽ; L, Rtr, skruzdėlėdỹs (34b); LL90 žr. skruzdėda … Dictionary of the Lithuanian Language
skruzdėlėtas — skruzdėlėtas, a adj. (1) DŽ, NdŽ; Ser skruzdėlėmis aptekęs, aplipęs … Dictionary of the Lithuanian Language
persmaugti — 1 persmaugti tr. 1. L, Rtr, Š, NdŽ aplink įveržti, įsmaugti: Parsmaugtas bitinėlis, t. y. par vidurį laibas J. Merginos per liemenį persmaugtos Gs. Aš labai parsmaugta – kaip skruzdėlė Krč. Virvagaliu persmaugė pusiau Dglš. Jo noselė persmaugta… … Dictionary of the Lithuanian Language
apvarvinti — apvar̃vinti tr. KI228, K, Š, Rtr, KŽ; Sut 1. caus. apvarvėti: Su kraujais apvar̃vinau drabužius J. | refl. Sut, K, Š: Apsvar̃vino [v]andeniu nešdamas iš balos šieną Dglš. 2. varvinant aplieti (viršų): Babkas liūb keps, viršų apvar̃vins Žd. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
atklipytuoti — intr. ateiti svyruojant, virtuliuojant: Kol jis atklipytavo ligi juodųjų turėklų, jo bičiulis stovėjo su ryšuliu rš. Atklipytavo apdulkėjus raudonoji skruzdėlė ant penkių kojų Mš. klipytuoti; atklipytuoti; išklipytuoti; nuklipytuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
darbštus — darbštùs, ì adj. (4) kuris mėgsta, netingi dirbti: Tokį dar̃bštų sunku kitą rasti Dkš. Kad dar̃bštūs žmonės, tai visko ir turi Gs. Darbštus žmogus visuomet ras darbo Sim. Darbštùs kaip bitė Krtn. Darbšti kaip skruzdėlė PPr323. Darbščiam ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
dirbti — dìrbti, a ( ia), o ( ė) 1. intr., tr. SD316, R, K atlikti kokį darbą, ką nors daryti, darbuotis: Ramiai dirbti savo darbą sp. Žmonės vasarą pluša dìrba J.Jabl. Jis dieną naktį dìrba J.Jabl. Darbininkas dìrba darbą dirbamose dienose J. Jis dar … Dictionary of the Lithuanian Language
